- prapuolenė
- prapuolẽnė sf. (2) žr. prapultis:
1. Patrakimas papročių paskubino prapuolenę tų galybių prš. Tai jau daba prapuolẽnė, i kur dingsma?! Lkv. Jei aš taip tedirbčiu, ta jau prapuolẽnė Lkv.
2. J, Erž Viena tik prapuolẽnė su tais mažais vaikais Užv. Gyva prapuolẽnė su tokiu nusprogusiu arkliu važiuoti Up. Tikra prapuolẽnė su juo: nei jis moksluo tinka, nei darbuo Klm.
◊ prapuolẽnės kartà Kv prapultis, pražūtis.
Dictionary of the Lithuanian Language.